Gegužės 21 d. įvyko jauki  popietė „Vertybių sodas“, kuria užbaigėme keletą mėnesių trukusį projektą apie vertybių ugdymą. Šią gražią iniciatyvą įgyvendino direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir tikybos vyresnioji mokytoja Jurgita Seselskienė bei tikybos mokytoja metodininkė Daiva Adomaitienė. Popietė buvo paskutinis, simbolinis šio projekto akcentas, subūręs bendrystei įvairių klasių atstovus – nuo mažiausiųjų pirmokėlių iki aštuntokų.

Projekto metu visų 1–8 klasių mokiniai klasės valandėlių metu, vadovaujami auklėtojų, gilinosi į tai, kas yra vertybės, ir drauge išsirinko tris pagrindines savo klasės vertybes. Šios vertybės buvo užrašytos ant simbolinio „Giliuko“ – mažo, bet prasmingo simbolio, iš kurio ateityje gali išaugti didelis ir tvirtas vertybių medis. Tuo tarpu 1–4 klasių mokiniai, padedami savo mokytojų, kūrė „Vertybių medžius“, kuriuose atsispindėjo, kaip pasirinktos vertybės išreiškiamos realiuose darbuose ir kasdieniuose pasirinkimuose.

Svarbus vaidmuo vertybių pažinimo procese atiteko ir tikybos pamokoms – jų metu mokiniai aiškinosi, kas yra dvasinės vertybės, kodėl jos svarbios žmogaus gyvenimui, kaip jos susijusios su tikėjimu, vidiniu pasauliu ir santykiu su kitu žmogumi. Aptartos vertybės, tokios kaip meilė, viltis, tikėjimas, atjauta, atlaidumas, – tai dvasinio augimo pamatai.

Projektas neapsiribojo vien tik mokyklos aplinka – Mokinių tarybos nariai Šv. Valentino dienos proga lankėsi Liolių socialinės globos namuose, kur nuoširdžiai pasveikino gyventojus, parodydami dėmesį, rūpestį ir žmogišką šilumą.

Mokykloje taip pat buvo atidaryta piešinių paroda, kurioje savo kūrybą pristatė mokinės Eglė Šumskytė, Iglesija Sungailaitė ir Smiltė Babelytė. Piešiniai atspindėjo vertybių temą.

Renginio metu popietės dalyviai klausėsi jautrių smuiko kūrinių, kuriuos atliko mokinės Vakarė Makauskaitė ir Milda Kančelkytė. Gustė Levickytė skaitė prasmingą pasaką „Meilė, turtas ir sėkmė“, po kurios vyko diskusija apie tai, ką reiškia mylėti ir kodėl ši vertybė tokia svarbi. Dalyviai dirbo grupelėse, kuriose atliko kūrybines užduotis, pynė draugystės apyrankes, dalijosi mintimis ir patirtimis.

Popietės pabaigoje visi pasivaišino obuolių sultimis ir sausainiais. Ši popietė dar kartą priminė, kad vertybės – tai tarsi sėklos, kurias pasėjame širdyse, o jos, laistomos rūpesčiu ir meile, gali išaugti į tvirtą, gėrį skleidžiantį medį.